Manau, kad obuolių pyrago kepimo „bangos“ yra kelios. Pirma rudenį, kai nuo obuolių lūžta medžio šakos ir jau vaisius be papildomo pateikimo yra kiek pabodęs . Ir kita – pavasarį, kai sandėliuke peržiemoję obuoliai, švelniai tariant, pradeda po truputį prarasti savo prekinę išvaizdą. Suvalgyti iš karto daug tada jų neįstengi, o jie „tupėti lentynoje“ jau nebenori.
Dabar kiek apie recepto atsiradimą. Tai viskas paprasta – pavaišino mane šio pyragu mano klasiokė Loreta. Patiko jis man labai. Paprašiau recepto. O kadangi jau vienas mano receptų aprašyme obuolių pyragas yra pakrikštytas „pagal Loretą“, tai teko kažkaip juos atskirti. Tiesiog pavadinime pridėjau jos profesijos pavadinimą.... Štai tik tiek. Tikrai šis pyragas medicininiu požiūriu nėra koks išskirtinis.... Tiesiog – labai skanus. O ir gaminasi labai greitai.
