Saldainiai iš moliųgų

 

 Ruduo gėrybių metas. Ir šis ruduo atnešė daug moliūgų. Jau prigaminome visokių konservacijų, o moliūgų dar vis yra ir yra.... Sesuo pasidalinio receptu, kaip pagaminti skanų desertą iš moliūgo. Gaunasi kažkas panašaus į saldainius. Sakyčiau net skaniau. Mūsų šeimoje 20 kg moliūgas buvo suvalgytas greičiau nei per savaitę. O ir tuos saldainiukus pagaminti darbo ne per daugiausia. Taigi, siūlau pabandyti.

Žirnių sriuba

 

 

Labai jau užsimaniau skanios žirnių sriubos. Mano šeimyna jos kaip ir nebuvo pasiilgusi, bet man tiesiog knietėjo ją išsivirti.

Įdaryti kiaušiniai

     Tikriausiai nėra pas mus šventės, kai ant stalo nebūtu įdarytų kiaušinių. Įdarų yra labai daug ir kiekviena šeimininkė yra pasirinkusi savo variantą. Mūsų namuose labai mėgstamas įdaras su rukyta žuvimi. Patiekalas gaminamas labai geitai. O ir ant stalo jis ilgai neužsibūna. Taig, pradedam.

Troškinta antis

     Mano žmona labai mėgsta antienos patiekalus. Jei, valgant restorane, yra galimybė užsisakyti ką nors iš antienos, tai ir bus būtinai padaryta. O man antiena, švelniai tariant, šiaip sau.... Retai kas moka ją skaniai paruošti. Kitaip tariant, aš stengiuosi anties patiekalus aplenkti.

     Bet ką nepadarai dėl savo antrosios pusės. Ir ypač, kai jau geras pusmetis šaldymo kameroje „tupi“ antis. O jei jau ką daryti, tai nutariau pasirinkti tokį receptą, kurio savininku aš labai pasitikiu. Tai Stalikas Chankiševas. Jau daug ką gaminau pagal jo receptus. Kitaip ariant, jis yra vos ne mano mokytojas ir įkvėpėjas. Receptas jo. Gamyba, su kai kuriais nukrypimais, mano. Kaip ir tikėjausi, gavosi puikiai. Net aš su apetitu kirtau. Taigi, siūlau pabandyti gaminti ir jums.

Čili sriuba

    Dukros gimtadienis. Renkasi jaunimas. Dukra paprašė pagaminti Čili sriubos. Taigi, kiek „pasikapstęs“ interneto platybėse, radau receptą. Gavosi puikiai. Rekomenduoju. Taigi receptas:

Burokėlių ir cukinijų mišrainė

   Sesuo pavaišino labai skania burokėlių mišraine. O kai pasakė, kad tenai yra ir cukinijų, tai net nepatikėjau.  Skonis kaip marinuotų raudonųjų burokėlių. Mišrainė tikrai verta dėmesio. Taigi receptas.

Čachochbili Kazane

   Tęsiu pamėgtų receptų sąrašą. Tai patiekalas iš Gruzijos. Neteko man originalo ragauti, bet tai kas gavosi likau sužavėtas. Lietuvoje kiek yra šeimininkių, tiek bus ir cepelinų receptų atmainų. Kiekviena gi daro kažką kitaip. Ir, žinoma, tik jos receptas yra tas pats tikriausias. Taip ir su šiuo gruzinišku patiekalu. Jo receptų internete – devynios galybės. Pasakysiu, kad skaičiau daug jų, ir padariau kiek savaip. Trumpiau – pagamintas patiekalas „neišgyveno“ nei trijų valandų. O tikėjausi, kad ir rytdienai liks.... Nors ir gaminau „dvigubą porciją“, mano šeimyna sukirto jį vos ne vienu prisėdimu. Va taip...

Baklažanai Kazane korėjietiškai

      Nežinau kaip maitinasi Jūsų šeimynos, tačiau aš gaudavau iš savo moteriškos atstovų pusės pastabų. Na, kad daugumoje gaminu mėsiškus patiekalus, kurie, jų manymu, labai neigiamai atsiliepia moteriškai figūrai. Ir ką gi tu nepadarysi, kad savo antrajai pusei įtikti....

     Taigi, panardęs po interneto platybes, suradau, mano manymu, įdomų ir paprastą receptuką. Vadinasi „Baklažanai Korėjietiškai“.

Obuolių sūris

    Ruduo. Metas, kai gamta mus dovanoja savo gėrybes. Ir ko jau ko, bet obuolių tai tikrai būna... Ir gaminame mes iš jo kas tik į galvą lenda. Štai vienas gaminys – obuolių sūris. Receptų internete yra daug, tačiau maniškis kiek kitoks – kilęs iš Žemaitijos. Nežinau, gal ir kituose kraštuose taip gamina obuolių sūrį, tačiau aš šį receptą gavau iš savo kraštiečio Daliaus. Dėkui jam. Pirmiausia tai apie pagrindinį gamybos skirtumą, kuris sumažina stovėjimą ir maišymą obuolių masės iki minimumo. O tai jau daug. Vietoje to, kad stovėčiau ir sukčiau šaukštą obuolių košėje, kuri, kas be ko dar ir taškosi, ramiai einu užsiiminėti kitais darbais...

Taigi receptas ir žemaitiška gaminimo technologija:

Ukrainietiški barščiai

      Šio patiekalo atmainų bei receptų internete galima surasti „devynias galybes“. Tačiau aš gaminu pagal mano sesers pateiktą receptą. Gaunasi labai skaniai. Kai Palangoje ukrainietiškame restorane paragavau jų teikiamų firminių barščių, tai... mano gaminami man patiko labiau.

Taigi receptas.

Pomidorų padažas

Ateina toks metas, kada pomidorų šiltnamyje būna "per daug". Tai yra jie sunoksta vienu metu, ir jei jų nesunaudosi - liks maistas sraigėm..... O šiais metais pas mus jų kaip tyčia užderėjo daug. Konservuota jau daugeliu būdu.... o jų vis dar yra. Štai ir nutariau pabandyti pagaminti pomidoro pažą. Žinoma, receptą suradau internete. Išeities šaltinis yra  ČIA.  Gautu rezultatu likau labai patenkintas. Patiko ir kitiems, kuriuos vaišinau. Beliko tik patalpinti šį receptą savo bloge, nes pasimeta jie kitaip...

Cukinijos mišrainė žiemai

       Jau ne vienus metus gaminu šią mišrainę iš cukinijos. Pasakysiu, kad "žaidimo" ruošiant tikrai yra. Tačiau tai menkniekis, matant kaip žiemos atsargos suvalgomas jai net neįpusėjus. Skonis daugiau saldus. Skanu  valgyti net vieną.  Siūlau pabandyti pasigaminti.

      Receptas prieš kokius keturis metus paimtas iš „interneto platybių“, todėl dabar išeitinio šaltinio ir nepamenu. Tikiuosi, autorius nesupyks.....

Iš pateikto kiekio produktų gaunasi apie 10 puslitriukų, t.y. apie 5 litrus gaminio.

Šašlykai greituoju būdu.....

        Atėjus šiltam metų laikui, visi traukiam į gamtą. Kas užsiima kokiais darbais, kas poilsiui, kas pramogoms, ...bet visi į gamtą. O gamtoje, kaip taisyklė, apetitas dvigubas. Ir labai jau norisi kažko tokio, ką galima pagaminti lauke. Vos ne pirma mintis – šašlykai. Ko jau ko, bet jų receptų tai pilnas internetas. Rinkis kokį tik nori... Nutariau ir aš pasidalinti savo senu, ir gyvenimo situacijų išbandytu receptu. Pabandykit. Manau daug kam jis turėtų patikti.

Dabar kiek istorijos apie šio recepto atsiradimą.

Obuolių pyragas pagal daktarę Loretą

           Manau, kad obuolių pyrago kepimo „bangos“ yra kelios. Pirma rudenį, kai nuo obuolių lūžta medžio šakos ir jau vaisius be papildomo pateikimo yra kiek pabodęs . Ir kita – pavasarį, kai sandėliuke peržiemoję obuoliai, švelniai tariant,  pradeda po truputį prarasti savo prekinę išvaizdą. Suvalgyti iš karto daug tada jų neįstengi, o jie „tupėti lentynoje“ jau nebenori.

         Dabar kiek apie recepto atsiradimą. Tai viskas paprasta – pavaišino mane šio pyragu mano klasiokė Loreta. Patiko jis man labai. Paprašiau recepto. O kadangi jau vienas mano receptų aprašyme obuolių pyragas yra pakrikštytas „pagal Loretą“, tai teko kažkaip juos atskirti. Tiesiog pavadinime pridėjau jos profesijos pavadinimą.... Štai tik tiek. Tikrai šis pyragas medicininiu požiūriu nėra koks išskirtinis.... Tiesiog – labai skanus. O ir gaminasi labai greitai.

Sriubos žiemai (Žemaičių išmonė)

       Po pasisvečiavimo pas mano seserį N. Akmenėje, parsivežiau naujų receptų.

Na, ir išmanūs tie žemaičiai. Kam gi reikia kiekvieną katrą virti sriubą, jei galima vieną kartą padirbėjus, vėliau mėgautis sriuba, kuri pagaminama per kelias minutes. Žinoma, panašių produktų apstu parduotuvėse. Bet mes kažkodėl gaminame savo „kotletus, kai jų prikepta pilna parduotuvėse...“

        Kitaip tariant, sava gamyba skanesnė. O ir žinai, kokius produktus naudoji.

Taigi, parsivežiau keturis sriubų receptus. Tuoj juos pateiksiu. Tik pradžioje – kaip gi tą sriubą paruošti. Tai visai paprasta. Pradžioje nulupame taip 3-4 bulves. Jas smulkiau supjaustome ir nedideliame kiekyje vandens išverdame. Smulkiai supjaustytos išverda greit, na taip per 10 minučių. Toliau suverčiam pasirinktos sriubos puslitrinio indelio turinį į puodą. Išmaišom..., iki norimo tirštumo pripilame vandens. Aš, kaip taisyklė, papildomą kiekį vandens užsivirinu arbatinuke atskirai. Pagal skonį pridedame druskos, kitų jums norimų prieskonių. Laukiame kol užvirs. Viskas. Valgome ir giriam žemaitišką išmonę...

     Mūsų šeima tai labai pamėgo. Smagų suvalgyti šiltos sriubos, kai grįžti namo pakutentas žiemiško oro...

Taigi receptai.:

Tiesa, kiekis nurodytas 10 litrų puodui.

Guliašo sriuba

       Lietuvaičiai neturi aukštų kalnų slidinėjimui, bet tai jiems netrukdo aktyviai lankytis Alpių ar Tatrų kalnuose. Leistis nuo „kalno su vėjeliu“ mėgsta tikrai ne vienas. Šia kalnų liga esu susirgęs ir aš. Jau nepamenu tos žiemos, kada aš nebūčiau kalnų aplankęs. Nuo ankstaus ryto į batus, į slides, ir pirmyn. .... o koks tai gėris. Bet kaip sakoma „karas karu, bet pietūs turi būti pagal dienotvarkę“. Kalnuose labai pamėgau guliašinę sriubą. Tai kaip jos gi nepasigaminus namuose? Interneto platybėse suradau receptą, kuris gana tiksliai atkartoja kalnuose valgomo maisto skonį. Štai tik kalnų pro mano namo langą nesimato....

Taigi pateikiu recepto aprašymą:

Vyne keptas Starkis

      ....ankstesniame recepte aprašytas troškintas Starkis neatlaikė nei paros. Tiesiog buvo šeimynos „sušveistas“. Liko dar didesnė pusė žuvies. Dabar nutariau pabandyti ją pakepti orkaitėje vyne. Receptas, žinoma, paimtas iš interneto platybių. Kiek pridėjau savo ir gavosi labai skanus patiekalas.

Reikalinga:

-          Starkis                                        apie 1 kg; (pas mane likutis buvo 1,5 kg)

-          Česnakas                                    apie 5 skiltelės;

-          Rozmarinas                                pora šakelių;

-          Vyšniniai pomidorai                  apie 15 vnt.; (na, kiek buvo sudėta dėžutėje)

-          Alyvuogės                                 1 mažas indelis;

-          Poras                                                  0,5 vnt.;

-          Morka                                                  1 vnt.;

-          Alyvuogių aliejus

-          Baltas sausas vynas

-          Druska, pipirai, kaparėlis

-          Keletas bulvių

-          Na, ir kaip visada, meilė darbui.....

Troškintas Starkis

         Ir į mūsų namus atėjo šventė – tokio dydžio žuvies aš gyvenime dar nebuvau dorojęs !!!!  Kaip gera turėti žvejų, kurie pamalonina tokiais laimikiais....

         Taigi, žuvis yra... O kaip ją paruošti? Savų minčių receptui ne per daugiausia. Belieka tik visažinis internetas. Pasėdėjus pusvalanduką, apsisprendžiu gaminti troškintą Starkį.

Reikalinga:

-          Starkis                            apie 1 kg;

-          Morkos                                  2 vnt.;

-          Poras                                   0,5 vnt.;

-          Pienas;

-          Miltai;

-          Alyvuogių aliejus;

-          Rozmarinas (keletas šakelių)            

-          Prieskoniai žuviai, pipirai, druska ;

-          Bulvės

Obuolienė

            Pasakysiu atvirai – obuolienė, kaip uogienės rūšis, man niekada žavesio nekėlė. Ir šiais metais tikrai nesiruošiau jos virti. Bet, kaip sakoma – žmogus planuoja, o likimas nukreipia taip, kaip jam reikia.

Totoriški čeburekai

   

 Pagal šį receptą gaunasi labai jau skanūs čeburekai.  Pagamintas patiekalas „dingsta“ akimirksniu. Galiu pasakyti, kad „dingimas“ net nelabai priklauso nuo jų pagaminto kiekio.... Tiesa, po to kai kam būna „kaip po lietuviškų Kalėdų (ar Velykų) švenčių JJJ

Šį receptą radau „visažiniame internete“ Giedraus svetainėje. Štai tik dabar šios svetainės adresą nudaigojau. Nesenai suradau dar vieną analogiško recepto aprašymą. Tai iš esmės tas pats. Todėl daugiau bus recepto perrašymas, nei mano kūryba. Na, nuotraukos, tai jau „iš mano virtuvės“.

 Žodžiu, patikrintas reikalas. Jie nuostabūs, nepakartojami! Gaminant pagal šį receptą išeina 10 vidutinio dydžio čeburekų, taigi užteks visai šeimynai.