2016 m. spalio 3 d., pirmadienis

Pienių medus




Atėjo vienas iš gražiausių metų laikų – pavasaris. Kaip kažkas yra sakęs, kad tai pats gražiausias, bet kartu ir pats skurdžiausias metų laikas. Sutinku. Pažiūrėkite, kaip viskas aplink gražu. Kokios spalvos? Kaip keičiasi gamta? Tačiau pavasarį gamta tik užgimsta ir dar nelabai turi savo gėrybių, kuriomis su mumis galėtų dalintis. Ar iš tikro taip yra? Vieni iš pirmųjų nukloja laukus geltonieji pienių žiedai. Senoliai jau senai žinojo, kad iš šių žiedų galima pasigaminti daug gėrio.
Jau keletą metų gaminu iš pienių žiedų uogienę, kuri liaudyje dar vadinama „pienių medus“. Labai jau tikęs tam pavadinimas – uogienės konsistenciją galima padaryti kaip medaus, o ir skonis labai panašus. Mūsų šeima pamėgo šio gaminio kiek skystesnį variantą. Mes vėliau, tiesiog skiedžiame su vandeniu ir gauname nuostabaus skonio gaivą. Ar ne smagu žiemos viduryje atsigerti gaivos, kuri kvepia pienėmis.
Aprašysiu receptą, pagal kurį aš gaminu. Taip gaminti pamokė mano darbo kolegė Aušra. Dar kartą ačiū jai... Žinoma, internete rasite daugybę kitų „penių medaus“ gamybos receptų. Tiesiog aš pamėgau būtent šį.
Dabar pats receptas:
-          400 g pienių žiedų;
-          2 l vandens;
-          2 citrinos;
-          1-1,5 kg cukraus;
-          1 apelsinas.
Gamyba:
Priskiname pienių žiedų. Skynimui pasirenkame pievelę kur toliai nuo gatvės. Mes gi nenorime naudoti neekologišką produkciją....  Skinti stengiamės be kotelių, t.y. tiesiog imame visą žiedo galvutę. Jei papuls kotelio dalis – tikrai tai ne bėda. Tiesiog kotelių kiekis įtakoja uogienės kartų prieskonį. Pavyzdžiui aš net specialiai palieku kiek kotelio. Man labai patinka tas nedidelis kartumo prieskonis uogienėje.
Na, tikiuosi, žiedų jau prisiskynėte.... Dabar pienes plauname ir užpylę vandens, paviriname jas taip 15 minučių. Gaunasi toks vaizdelis:



Paliekame išvirtą masę taip 24 valandoms.





Po paros pienes nusunkiame per sietelį:

Skystį pilame į puodą, dedame cukrų, įpilame išspaustas apelsino ir citrinos sultis. Asmeniškai aš sulčių nespaudžiu, o vaisius, nulupus žievelę, pjaustau smulkiais kubeliais ir juos kraunu į puodą. Įtarkuoju vienos citrinos žievelę.  Gamybos pabaigoje aš dar kartą perkošiu per sietelį gautą uogienę ir likusius apelsino ir citrinos gabaliukus taip pat uždarau į stiklainį. Labai skanu šios „košės“ šaukštuką įsidėti į geriamą arbatą. Kaip sakoma, viskas viename – ir pasaldinimas, ir citrina, ir apelsinas....

Kadangi aš gaminu „pienių medaus“ kiek didesnį kiekį, tai darbo metu „okupuoju“ visą viryklę.


Verdu apie 1 valandą. Virimo laikas priklauso nuo to, kokios konsistencijos norite turėti uogienę. Jei tirštesnę – gali net kelias valandas virti. Labai pagreitinamas virimo procesas, jei verdant dedamas uogienės tirštiklis. Jį galima nusipirkti stambesnėse parduotuvėse. Kaip jį naudoti neaprašinėsiu – tiesiog paskaitysite kas rašoma ant įsigyto pakelio. Taip pat galima naudoti specialiai uogienėms skirtą cukrų. Tada bendras sukraus kiekis bus mažesnis.
Na, ir belieka išpilstyti į stiklainius. Pilstome, kaip ir bet kokia kitą uogienę.


Skanaus!

Rolandas,
(JAUGARO), LY5RJ




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą