Sveiki Visiems,
Kai tik ateina savaitgalis, ar kokios ilgesnės išeiginės, o iš šiaip saulėtą dieną visi paežeriai, privačios sodybos, sodai ar šiaip dailesni gamtos kampeliai pakvimpa kepamais šašlykais. Todėl aš linkęs tvirtinti, kad Lietuvių nacionalinis patiekalas yra .....Šašlykai :):):). Bet net ir didžiai pamėgtas patiekalas turi savybę pabosti. Prasideda ieškojimas kažką kokio, kas gaminamas gamtoje, bet nebūtų „vienas mėsos gabalas“. Jau ne pirmi metai, kai gaminu plovą. Šeimyna jį labai pamėgo ir, kai tik yra proga, vis prašo šio tvarinio. Visažiniame internete yra labai nemažai plovo gamybos receptų. Man asmeniškai labiausiai patinka tradicinis uzbekiškas plovas su aviena, kuriame naudojamas ne aliejus, bet avienos lajus. Kadangi laukiame garbingo amžiaus svečių, buvo prašymas plovą gaminti su aliejumi. Taigi, šis receptas bus paprastesnio, bet, mano manymu, ne tokio dieviško skonio, plovo gamybos aprašymas.
Taigi, pradedam:
Esu įsitikinęs, kad tikrą plovą galima pagaminti tik turint „tikrą“ gaminimo įrangą. Kokius metus ar pusantrų plovą gaminau paprasčiausiame špyžiniame turistiniame puode, bet, kai įsigijau kazaną, skonis kiesiog tapo dieviškas. Kas yra kazanas ir kaip jį naudoti – tai atskiras aprašymas. O ir internete apie jį yra daug informacijos. Galiu pasakyti, kad pirkau baltarusišką špyžinį. Radau jį Vilniuje Kalvarijos turguje. Ten yra jų visokių „gabaritų“. Pirkau aš didžiausią, nes dideliame kazano puode galima pagaminti nedidelį kiekį maisto, o atvirkščiai - tai jau ne. Liko tik susivirinti krosnelę. Kas gavosi – matosi nuotraukoje.
- Avienos mentė – 1kg;
- Morkos - 1kg;
- Svogūnai - 1kg;
- Ryžiai - 1kg. (Čia paprastas principas: pirksi brangesnius – gausis skaniau :):):). Aš naudoju „Auksinius“);
- Džiovintos razinos – apie 200g;
- Džiovinti abrikosai – apie 100g;
- Aliejus - 400g;
- 4-5 česnako galvutės. (Perkant reikia pažiūrėti, kad nebūtų „išdraskytos“);
- Zyra (dar vadinama Kuminas). Neturint šio prieskonio plovo gaminimo galite net ir nepradėti. Jo galima nusipirkti Vilniuje, Basanavičiaus 18 esančioje prieskonių parduotuvėje „Skonio studija“);
- Aitrioji paprika, druska, kvapnieji pipirai, kalendra (Kalendra nebūtina. Tiesiog ji man patinka :):):))
Pradedame paruošiamuosius darbus:
Supjaustome avies mentį postambiais gabaliukais. Na, kaip šašlykui, taip 3x2 cm.
Supjaustome puslankiais svogūnus, bei ilgomis juostelėmis morkas. Morkų pjaustymui pritaikiau pjaustyklę. Kažkada tapau „tele reklamos auka“ :(:(, bet šiam darbui ji tiko puikiai. Kas kažko panašaus neturi – darbuojamės peiliu.
Ypatingą dėmesį reikia skirti ryžių plovimui. Plaunama švariu vandeniu. Jei miesto vandentiekio vanduo kelia abejonių, geriau nusipirkti kelis „bambalius“ vandens iš parduotuvės, nei naudoti bet ką... Vandens kokybė ryžiuose labai įtakoja galutinį plovo skonį.
Trumpai aprašysiu plovimo metodiką. Pripilam į indą su ryžiais vandens, švelniai ryžius rankomis sujudiname, pamaišome. Pakyla baltos nuosėdos. Vandenį su nuosėdom nupilam. Vėl pilam šviežio vandens. Plaunam tol, kol baltos nuosėdos nebeatsiranda. Man tai gaunasi taip po kokių 20 ciklų. Žinoma, tai priklauso nuo naudojamų ryžių kokybės.... Kuo švariau nuplausit, tuo skanesnį plovą turėsit. Nuotraukoje matosi, koks „baltas“ vanduo būna proceso pradžioje....
Išplautus ryžius užpilame švariu vandeniu ir paliekame kokiai valandai brinkti. Žinoma, galima ir daugiau...
Nuplauname džiovintas razinas bei abrikosus. Abrikosus supjaustome razinų dydžio gabaliukais. Visą tą turinį užpilame karštu vandeniu ir paliekame brinkti.
Pasiruošiam reikiamą kiekį aliejaus:
Paruošiamieji darbai baigti. Liko viską „nugabenti“ arčiau kazano ir.... pirmyn. Nuo šios akimirkos aš nuo gamybos puodo atsitraukiu ne ilgiau, kaip minutei. Reikalas tame, kad beveik visas procesas (išskyrus baigiamąjį etapą) gaminamas esant aukštai temperatūrai. Ir koks ilgesnis „pasvajojimas“ gali pagadinti galutinį rezultatą. Taigi, Startinė pozicija:
Ir Startas. Važiuojam....
Pradžioje įkaitiname kazaną, tada supilame aliejų. Įkaitiname aliejų. Kaip sužinoti, kad aliejus įkaito yra daug būdų – kas lašina vandens lašiuką, kas ką įmeta. Aš darau paprasčiau: pradeda kilti dūmelis nuo aliejaus paviršiaus – reikiama temperatūra pasiekta.
Kadangi kepame „ant aliejaus“, aliejų reikia „išvalyti“. Nežinau kiek tai efektyvu, bet man tai padaryti visai nesunku. O jei literatūroje rašo, kad nuo to gerėja skonis, tai kodėl nepadarius....
Daroma tai taip: Į įkaitintą aliejų įdedama svogūno galvutė ir kepama kol pajuoduoja. Tikinama, kad į šią galvutę sueina „negerosios“ aliejaus medžiagos. Gal ir teisybė... Vėjau tą pajuodusį tvarinį tiesiog išmetam.
Dedame mėsą. Oi, kaip ji smagiai čirškinasi.... Kepame pamaišydami, kol mėsa pasidengia apkepta plutele. Pasikartosiu – visas procesas vyksta aukštoje kepimo temperatūroje. Ir einamu momentu reikia, kad mėsa ne iškeptų, bet apkeptų.
Kai mėsa apkepė, sudedame svogūnus. Pradžioje, na, taip kelias minutes nemaišome – leidžiame kiek svogūnams suminkštėti.
Vėliau kepame pastoviai pamaišydami. Kepame, kol svogūnai tampa „gražios gintarinės“ spalvos....
Žinoma, nepamirštame ir ugnelę prižiūrėti....
Kai svogūnai apkepė, kraunam morkas.
Ir vėl ta pati istorija: kiek palaikom nemaišydami, o vėliau kartas nuo karto pamaišome. Dabar aš sudedu prieskonius. Kiekvienas deda pagal savo išmanymą, o aš parašysiu savas proporcijas:
- Zyra - 2 valomieji šaukštai;
- Aštrioji paprika – 1 arbatinis šaukštas;
- Kalendra - 1 arbatinis šaukštas;
- Žiupsnelis juodų kvapniųjų pipirų;
- Druska - 1 valgomasis šaukštas;
Kai svogūnai sukrito, „susodiname“ česnakų galvutes
Dabar sumažiname ugnies intensyvumą (iš pozicijos „labai karšta“ į poziciją „karšta“ :):):)), ir troškiname turinį. Kada baigti? Man, tai tiesiog pati širdis pasako – „jau viskas paruošta“. Jei rimtai, tai procesas vyksta taip 25 -30 minučių. Pradedama jausti „plovo kvapą“ – reiškia, jau greitai ir bus šio etapo pabaiga. Esu kažkur skaitęs, kad net iki 2 valandų kažkas troškina. Na, čia jau kiekvieno supratimas.
Kai troškinimas eina į pabaigą pasiruošiame ryžius, bei užviriname vandens ryžių užpylimui. Nupilame vandenį nuo ryžių bei razinų. Sumaišome. Papildomai aš įdedu 1 valgomąjį šaukštą druskos, bei arbatinį šaukštą maltos Zyros (čia vėl nėra būtina, bet aš taip darau...)
Padidiname krosnelės kaitrą. Prieš kraunat ryžius dar kartą permaišau troškinį. Atsargiai, taip, kad nepersimaišytų su troškiniu, sukraunu ryžius. Iš lėto užpilame turinį verdančiu vandeniu. Vandens pilame tiek, kad ryžiai būtų apsemti taip 1 cm.
Nuo šiol, iki gamybos pabaigos, negalimas joks puodo turinio maišymas. Laukiame kol vanduo užvirs... Dabar visi riebalai pakyla į paviršių ir vandeniui garuojant leisis žemyn, taip sutepdami kiekvieną ryžiaus grūdelį. Štai kodėl tikrame plove ryžių grūdeliai yra birūs o ne košės gabalo pavidale JJJ. Be abejonės, tam dar įtakoja pačių ryžių kokybė, bei kruopštus jų nuplovimas nuo „baltų apnašų“. Na, apie tai jau kalbėjom...
Kai vanduo užvirė, mažiname krosnelės kaitrą iki „mažos“, uždengiame dangčiu (aš uždengiu paprasčiausiu „bliūdu“). Paliekame taip minučių 30-45 troškinimuisi.
Po 30-45 minučių nukeliam dangtį, paragaujame ar jau išvirę ryžiai. Jei viskas tvarkoje, viską permaišom. Išimame česnakų galvutes. Jų turinį atskirai išsispausime į lėkštę prie plovo. Tai lyg padažas. Ir dar labai labai skanus... Kai kas, jų turinio paragavęs, pas save namuose gamina troškintus česnakus prie įvairių kitų troškinių....
Kažkur esu skaitęs, kad plovas gaunasi taip nuo karto 14 :):):). Ko gero yra tame teisybės. Reikia jausti gamybos procesą... Pirmus kartus man prisvildavo apačia... Mat gaminau ne kazane, o ir su temperatūra elgtis nemokėjau. Tai pat daug vargo suteikdavo ryžiai. Maišyti jų negalima, o kaip žinoti kas ten po jais darosi? Ar dar yra skysčio? O gal jau viskas svyla ir bus gėda prieš sukviestus svečius...
Šiuo atveju jums siūlau kelis „nekantriųjų“ tikrinimo būdus.:
- Imame lazdelę, pavyzdžiui kinietiško maisto valgymo, bedame iki puodo dugno. Ištraukę matysime kiek yra dar skysčio.
- Palei puodo šoną kišame mentelę. Ištraukus matysime situaciją.
Jei ryžiai dar negatavi, o skysčio mažai, pilame dar verdančio vandens. Kai kas net specialiai verdančio vandens pylimo operaciją atlieka kelis kartus. Na, tipo, ryžių grūdeliai labiau apsitepa. Man kažkaip ir per vieną kartą viskas gerai gaunasi. Bet čia vėl – kiek kepėjų, tiek ir nuomonių. Aš dėstau savo....
Kaip ir viskas.... Dedam į lėkšte ir valgom...
Kaip taisyklė, paskutiniame gamybos etape aplink puodą žioplių pilna :):):). O ir procesas vyksta labai spėriai.... Štai ir pamiršau paskutinių etapų nuotraukas padaryti.... Papildysiu kai sekantį kartą gaminsiu.
Pabaigai:
Labai tinka į lėkštę ant plovo uždėti smulkiai pjaustyto svogūno ir petražolių mišinį.
Liko visiems palinkėti SKANAUS
JAUGARO (LY5RJ)
Rolandas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą